Konkursas | 3 vieta

​

PROJEKTO ALBUMAS ČIA

​

ĮŽANGA

 

Verslo centro „Mėmelio miesto“ teritorijoje konkursas - neabejotinai vienas svarbiausių architektūrinių įvykių Klaipėdoje per pastarąjį laikotarpį. Visą intrigą kuria tai, kad teritorija yra ypatingoje miesto dalyje vertinant istoriniais, kontekstiniais, geografiniais aspektais.

Akivaizdu, kad šio pastato kokybinė sėkmė, bus orientyras tolimesnei teritorijos raidai ir tai tampa kūrybinio iššūkio ašimi. 

Mes šią vietą suprantame kaip jautraus istorinio konteksto ir modernaus, progresyvaus miesto sintezę - čia turėtų susitikti savitos miesto tradicijos ir naujos idėjos.

 

TIKSLAS IR ARCHITEKTŪRINĖ STRATEGIJA

 

Konkurso projekto tikslas - architektūra, kuri darniai suderina miesto plėtros, verslo ir viešojo gyvenimo interesus, kuria pridedamąją vertę ir 

tvarią aplinką.

Projektuodami pastatą orientuojamės į vietos charakterio išsaugojimą, pagarbų santykį su kontekstu. Daug dėmesio skiriame upės ir viešųjų erdvių aktyvavymui, pastato įtraukimui į aktyvų miesto gyvenimą.

Tikimės, kad čia kursis perspektyvūs verslai, bursis įdomūs žmonės, kurie išnaudos pastato funkcinį potencialą savo sėkmingai ir prasmingai veiklai.

Savo pasiūlyme siekiame atliepti tarptautines, sėkmingų požiūrių tendnecijas, kurios būtų aktualios ne tik šiandien, bet ir žvelgiant į ateitį.

Projekto vertybiniai kriterijai: kontekstualumas, inovacija, viešoji vertė, tvarumas. 

​

TRUMPA VIETOS ISTORIJA

 

Planuojama teritorija susijusi su pačiomis miesto ištakomis, kai čia, kuršių žemėse, XIII a. pradžioje Vokiečių ordino buvo pastatyta Memelburgo pilis. Po ordino, istoriškai spalvingų Prūsų laikų, Vokiečių imperijos, čia dominavo gamtinė aplinka, kūrėsi sodybos.

Nekeista, kad pagal miesto geografinę situaciją teritorijos raida sukasi aplink vandenį - upę ir jūrą.

Ryškiausiai teritorija pradėjo keistis XIX amžiuje, vystantis pramonei, čia klesti gamybos ir vandens logistikos veikla, o giliau į žemyninę pusę kuriasi miesto kvartalai.

Teritorija savo dabartines ribas įgauna devyniolikto šimtmečio pabaigoje, kai suformuojama Naujoji uosto gatvė [tuo metu - Malkų g.], vidinėje struktūroje taip pat ilgainiui suformuojamos gatvės, sandara tampa aiški, tankėja. Tuo laikotarpiu atsiranda ir svarbiausi pastatai - teismo rūmai ir muitinės pastatas.

Šiuo metu teritorija vis dar neatsiejama nuo uosto, pramoninės veiklos, tačiau šis dešimtmetis, akivaizdu, bus didžiausias dešinės Dangės upės krantinės virsmas.

 

LOKACIJA / ESAMA PADĖTIS

 

Projektuojamas administracinis pastatas yra Klaipėdoje, tarp senamiesčio ir naujamiesčio, kur Naujoji uosto gatvė kertasi su Dangės upe.

Tai - strategiškai itin potenciali miesto vieta, lengvai pasiekiama iš svarbiausių miesto taškų - uosto, kultūrinių, istorinių ir administracinių objektų. Taip pat teritorijai didžiulę vertę kuria šalia esanti upė, bei viešųjų erdvių tinklas, puikus ryšys su senamiesčiu. 

Nepaneigiama vertybė taip pat yra ir susiklostę vizualiniai ryšiai su charakteringiausiais Klaipėdos objektais tiek žvelgiant nuo teritorijos pusės, tiek ją apžvelgiant iš svarbių miesto taškų.

Šiuo metu yra baigiamas rengti teritorijos detalusis planas, kuris taps prielaida kardinaliam teritorijos pasikeitimui iš pramoninės į komercinę ir gyvenamąją, bei neabejotinai kultūrinę funkciją.

​

POŽIŪRIS PAVELDOSAUGINE PRASME

 

Konkurso teritorija yra jautri kultūros paveldo požiūriu, todėl projektuodami pastatą atidžiai atsižvelgiame į paveldosaugį aspektą.

Teritorija patenka į Klaipėdos senojo miesto vietą su priemiesčiais (kodas 27077) ir Klaipėdos miesto istorinę dalį, vad. Naujamiesčiu (kodas 22012), kuri turi reikšmingų ir unikalių archeologinių, architektūrinių, istorinių ir urbanistinių savybių. Pačioje teritorijoje yra trys pastatai, turintys vertingųjų savybių, tačiau į konkurso ribą jie nepatenka.

Istoriškai Klaipėdos miestui būdinga santūri, funkcionali architektūra, pasižyminti paprasta, lakoniška geometrija, gana stačiais šlaitiniais stogais, plytų, medžio konstruktyvo, metalo elementais, ribota puošyba. Stipriai jaučiamas ryškus iš XX amžiaus paveldėtas industrinis teritorijos charakteris. Planuojama teritorija - tai „vienas iš nedaugelio pleištų mieste, kur formuojamas priėjimas prie Kuršių marių ir atsiveria kontrastingos industrinio uosto gyvenimo ir UNESCO saugomos Kuršių nerijos panoramos.“

 

Vertybiniai požiūrio kriterijai ir esminiai sprendiniai santykiui su paveldo apsauga:

Nedominuojantis architektūrinis dialogas su miesto istorine ir naujamiesčio dalimis.

Pastatas savo siluetu, kompozicija, masteliu, medžiagiškumu nedisonuoja su istoriniu urbanistiniu audiniu, erdvių formavimo principais, tradicinėmis medžiagomis.

Respektuojamas ryšys su Dangės upe, jos krantinėmis. 

Išryškinamas vizualinis ryšys su senamiesčiu ir piliaviete.

Kryptimis replikuojama istorinė Dangės upės užstatymo linija.

Kuriama savo laiką atspindinti ir istorijos neimituojanti architektūra.

​

URBANISTINIO INTEGRALUMO IDĖJA

​

Pirminis pastato tūris formuojamas remiantis rengiamu detaliuoju planu, atsižvelgiant į nustatytas užstatymo kryptis, aukščius [Teritorijos tarp Danės upės, Naujosios Uosto g., Naujojo Sodo gatvės tęsinio ir Kuršių marių, detaliojo plano urbanistinę koncepcija (rengėjas UAB „Sweco Lietuva“, koncepcijos autoriai: Edgaras Neniškis, Žilvinas Urbas, Ernesta Bagužaitė [UAB „Arches“], Tomas Grunskis [UAB „AEXN“] , Arūnas Kilišauskas [UAB „Ekotektonika“].]

Toliau pastato tūris į senamiesčio pusę kuriamas replikuojant buvusio Dangės upės perimetro užstatymo ir šalia planuojamo kvartalo išilginę kryptį. Dar vienas pjūvio skaidymas numatomas giliau į kvartalą, atliepiant pastatų properšas naujame daugiabučių kvartale ir užstatymą kitoje Naujosios uosto gatvės pusėje.

Pastatas skaidomas ir statmenai upei, sukuriant du siluetus, galais į Dangę. Kuriamas dialogas su kitoje pusėje esančiais senaisiais uosto pastatais.

Tokia trijų tūrių urbanistinė kompozicija atkartoja tiek šalia planuojamo kvartalo proporcijas, tiek istoriškai susiklosčiusių tūrių kryptis, ilgius, pločius. Naujojo tūrio urbanistinis charakteris formuojamas siekiant darniai suderinti pastato erdvinę struktūrą su susiklosčiusia ir besiklostančia Dangės upės išklotine ir išlaikyti proporcingą mastelį.

​

ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA, TŪRINIAI SPRENDIMAI

​

Pagrindinė pastato architektūrinė idėja - dalyvaujantis pastatas. Pastatas kaip tūris dalyvauja kontekste, savo mase ir siluetu nekontrastuoja nei su istoriškai susiklosčiusiais, nei su naujai planuojama pastatų architektūra. Dalyvavimas organizuojamas ir per viešųjų erdvių įtraukimą į pastatą ir jo atsivėrimą į svarbias miesto panoramas - senamiestį, pilį, Kuršių marias.

 

Siekiant atliepti Klaipėdos senamiesčiui būdingą ir naujai planuojamo gyvenamosios paskirties kvartalo architektūrinę išraišką, pastato tūriai šlaituojami, taip sukuriant siaurus ir aukštus pastatų siluetus.

Vystant dalyvaujančio pastato idėją, tūris atveriamas ir horizontaliai, išryškinamos svarbios miesto panoramos iš pastato pusės.

Tūris įtraukiamas pirmo aukšto lygyje, taip sujungiant pastatą ir viešąsias erdves, kuriamas integralus ryšys su Dangės krantine. Įveiklinami pastato stogai - projektuojamos žaliosios viešosios erdvės.

 

Pastato fasadų sudalinimas ir medžiagiškumas kuriamas norint pasiekti architektūrinio Klaipėdos charakterio ir modernios, inovatyvios architektūros išraiškos sintezę. Langų proporcijų ir plokštumų dydžiai projektuojami ieškant santykio su naujai projektuojamo gyvenamojo kvartalo ir kitoje upės pusėje esančiais pastatais.

​

PASTATO APDAILOS MEDŽIAGIŠKUMO SPRENDINIAI

​

Pastato apdailoms naudojamos lakoniškos, neiššaukiančios medžiagos, derančios ir prie Klaipėdos senamiesčio, ir prie Naujamiesčio architektūros.

Didžiąją fasadų apdailos dalį sudaro betoniniai segmentai su akmenų skaldos užpildu. Pigmentui pasirinkta spalva yra įkvėpta senosios architektūros, bet jos neimituoja, o atsiskleidžia žymiai šviesesniu tonu, taip kuriamas naujos architektūros charakteris.

Segmentų užpildymas akmenukais kuria reljefiškumą, o tai formuoja žymiai jautresnį, subtilesnį charakterį. Kiekvienas iš segmentų yra įrėmintas metalo juostelėmis, ši architektūrinė detalė yra ir tam tikra charakteringa uosto medžiagiškumo replika, ir detalė jautrinanti paviršių mastelį.

Šis fasadų apdailos sprendimas pasižymi ilgaamžiškumu, lėtai sensta estetiškai ir ilgainiui nepraranda fizinių savybių.

Pasirinktas pastato medžiagiškumas parankus BREAM sertifikavimui, nes vengiama taršių, neperdirbamų medžiagų.

Pastato tūriai atskiriami berėmio stiklo fasadais, kurie sukuria lengvas, praregimas perspektyvas, tarp monumentalesnių pastato dalių.

​

TERITORIJOS SUTVARKYMO SPRENDIMAI

​

Viena pagrindinių pastato savybių - integralumas į miesto viešąsias erdves.

Čia susikerta trys pagrindinės pėsčiųjų ir dviratininkų kryptys [iš miesto pusės į perkėlą, iš miesto pusės į naujojo kvartalo aikštę ir iš aikštės link upės], todėl numatomi sprendiniai suvaldantys esamus ir būsimus srautus.

Viešoji erdvė skirstoma į keturias zonas - Upės zoną, alėją, pastato viešąją erdvę ir naujojo kvartalo aikštę.

Upės zonoje numatyti laiptai su vaizdu orientuotu į piliavietę. Alėjoje numatomos zonos, aktyvinančios ir įveiklinančios visą krantinę išilgai upės, pastato viešosios erdvės zonoje kuriami elementai aktualizuojantys dalyvaujančio pastato idėją - lauko kavinės, amfiteatras, želdynuose įrengiamos susitikimų, poilsio ir pasyvaus laisvalaikio zonos, ši zona palydi link paskutiniosios struktūros dalies - kvartalo aikštės, bet kartu intriguoja ir sudalyvauti pastato veiklose.

 

Buvusio istorinio Danės upės perimetro užstatymo zonose, taip respektuojant buvusią urbanistinę struktūrą] siūlomi šie viešųjų erdvių sprendiniai:

Viešojo maitinimo funkcija [lauko kavinės maisto furgonėlių parkavimo vietos, vieši lauko griliai]

Sporto ir sveikos gyvensenos ritualai [mankštos, jogos aikštelės]

Meno zona [skulptūros, instaliacijos]

Vaikų žaidimų zona [karstyklės, supynės]

Polsio zona [gultai, pieva, skaitykla]

Gyvūnų aikštelė su aptvarėliu

Kultūros zona [lauko kinas, koncertai]

 

Automobiliai į požeminę parkavimo aikštelę patenka pastato šiaurinėje pusėje, čia numatytos ir 7 papildomos laikino sustojimo vietos kurjeriams, taksi, pavežėtojams, aptarnaujančiajam personalui.

Pastato pirmo aukšto lygyje numatytos nuo kritulių apsaugotos dviračių ir paspirtukų parkavimo vietos.

 

Sklypas suprojektuotas taip, kad būtų patogus ir saugus naudoti nediskriminuojant skirtingų galimybių žmonių.

​

​